| | 2015-03-28
Mielos seserys,
ðiandien susirinkome ðiame Karmelièiø vienuolyne, ðioje kontempliacijos oazëje ir mûsø Švè. Mergelës buveinëje, ðvæsti ðv. Jëzaus Teresës, kuri buvo ypatinga Dieviðkosios Iðminties numylëtinë, 500-øjø gimimo metiniø.
Šioje ðventëje kartu su visais ðventosios sûnumis ir dukromis ir visa Dievo tauta norime garbinti Dieviðkàjà Iðmintá.
Jëzaus Teresë, lyg upelis, vedantis ðaltinio link, spindesys, vedantis ðviesos link. Nes Jos ðviesa yra Kristus, iðminties mokytojas, gyvoji knyga, kurioje atrado tiesà; tai ta dangiðkoji ðviesa, Iðminties Dvasia, kuri jà kvietë kalbëti jos lûpomis ir vadovauti jos plunksnai.
Vienykimës savo balsais á tà amþinàjà dieviðkojo gailestingumo ðlovinimo giesmæ, dëkodami Dievui, kuris yra pati Iðmintis.
Man teikia ypatingà dþiaugsmà galimybë ðvæsti ðias tiesas bûtent Karmelièiø vienuolyne, kuris mums yra kaip vidinë ir ðviesi pilis, tokia, kokia turi bûti teisiojo siela, kurioje Dievas randa sau namus. Kiekvienas Karmelis, kaip norëjo ðv. Teresë, turi bûti Dieviðkojo miesto paveikslas, su savo vartais ir statiniais, Avinëlio ðviesos apðviestas.
Švenèiame ðià Eucharistijà tikëdami, kaip mus mokë ðventasis popieþius Jonas Paulius II, kad ðventoji Jëzaus Teresë yra gyva ir ðiandien jos balsas skamba Baþnyèioje.
Jubiliejiniø metø ðventimas Ispanijoje ir visame pasaulyje patvirtina ðiuos þodþius.
Šventoji Teresë buvo pripaþinta Baþnyèios Daktare, nes savo raðtuose sugebëjo iðreikðti dvasinio gyvenimo slëpinius ir iðaiðkinti juos kitiems, kalbëdama ið savo ðirdies gausos. Malonu skaityti jos raðtus dël jos spontaniðko stiliaus, kuris visai nepanaðus á teologiná traktatà, bet panaðus á gyvà pokalbá su moterimi, pilna Dievo, liudijanèia, kaip sutiko Dievà visuose savo gyvenimo keliuose, kaip ji bendradarbiavo su Dievu steigdama Karmelius, kurie tapo intensyvaus dvasinio gyvenimo centrais.
Kaip mus moko apaðtalas Paulius Laiðke romieèiams, nurodydamas á ðios ðventosios dvasiná vaisingumà, kad visa jos doktrina kilo ið Šventosios Dvasios suformuotos ðirdies. Ji pati kalba apie jos dvasiniø ákvëpimø jëgà ir jø gelmæ; ji iðties kalba apie dûsavimus, kaip sako ðventasis Paulius: „Dvasia ateina á pagalbà mûsø silpnumui, <...> uþtaria mus neiðsakomais atodûsiais“ (Rom 8, 26–27). „Iðgelbëti viltyje“, mes dejuojame Dievo akivaizdoje.
Šis „dvasinis“ gyvenimas giliausia ðio termino prasme vienija ðventàjà Teresæ su trimis dieviðkaisiais Asmenimis ir tai geriausiai suprantame skaitydami Laiðkà romieèiams, kuriame apaðtalas kalba apie Dievo Dvasià, kuri meldþiasi mumyse neiðsakomais atodûsiais.
Kaip mus moko Šventoji Motina, per mûsø maldà, jeigu ji yra autentiðka ir krikðèioniðka malda, mumyse paèiuose Dievas turi veikti savàja Dvasia.
Tikroji malda nëra þmogiðkosios iðminties þodþiai, þmogiðkoji iðmonë. Tai yra Šventosios Dvasios veikimas mumyse, kuri nori ásiskverbti á mûsø bûtá, visa perkeisdama kelti mus Dievo link, kad gilintø mumyse Dievo troðkimà, kuris bûtø stiprus postûmis Tëvo link. Šá Šventosios Dvasios ðauksmà mumyse iðreiðkia psalmë: „Mano siela iðtroðkusi Dievo, gyvojo Dievo“ (Ps 41, 2–3), ilgisi Dievo, nes jau mes esame paragavæ dieviðkojo gyvenimo, mumyse gyvena Dievas. Ir Dievas, kai þvelgia á mûsø ðirdis, paþásta Šventosios Dvasios troðkimus: èia yra vienas atitikmuo tarp to, ko mums nori Dievas, ir to, kà mumyse ávykdo Šventoji Dvasia, pagal Dievo valià.
Ir visa tai idant taptume panaðûs á Sûnø, kuriuos jis ið anksto numatë, tuos ið anksto ir paskyrë tapti panaðius á jo Sûnaus pavidalà ( Rom 8, 29).
Dvasia yra duota mums per Sûnø. Bûtent per Sûnaus þodá gauname Šventàjà Dvasià; bûtent per Sûnaus aukà mes gauname dieviðkàjá gyvenimà, kuris yra gyvenimas Dvasioje: gyvasis vanduo – Šventosios Dvasios simbolis – iðtryðkæs kartu su krauju ið Kristaus ðono; taigi per Kristø gauname Šventàjà Dvasià, kuri mus pakelia Tëvo link, darydama panaðius á Sûnaus paveikslà.
Mûsø ðirdis tampa gera ðirdimi, nes joje gyvena Švè. Trejybë. Mes negalime tikëtis, kad mûsø ðirdis bûtø gera: tai Dvasia, kuri ateidama pas mus, atneða mums dieviðkàjá gyvenimà ir já perkeièia, tokiu bûdu, kad galëtume iðtraukti ið savo lobyno gerø dalykø tiems, prie kuriø artinamës.
Tai yra tai, kà ðventoji Jëzaus Teresë padarë savo gyvenime. Ji atlapojo savo ðirdá visai dieviðkojo gyvenimo jëgai, atëjusiai á jà ið Kristaus ir Šventosios Dvasios, kuri jà kreipë Dievo link ir ið ðios pilnos Dievo ðirdies iðtraukë dvasinio gyvenimo lobiø visiems tiems, kurie jai buvo patikëti, ir ateinanèioms kartoms.
Brangios seserys, prisiminëme ðviesià, visada aktualià ðventosios Jëzaus Teresës asmenybæ, – dukrà iðskirtinai mylëtà dieviðkosios Iðminties, Dievo keliauninkæ, Karmelio reformuotojà, Ispanijos pasididþiavimà, Šventosios Baþnyèios Šviesà, krikðèioniø moterø garbæ, didþiai gerbiamà visuotinëje kultûroje.
Ir ji nori toliau tæsti kelionæ su Baþnyèia iki laikø pabaigos, kaip ji pati sakë savo mirties patale: laikas keliauti. Dràsi ir tvirta moteris kelyje, ji mums primena Baþnyèios Kristaus Suþadëtinës atvaizdà, kuri aplenkia laikà treèiajame savo istorijos tûkstantmetyje.
Jëzaus Teresë, kuri gerai paþinojo sunkumus, sutinkamus kelyje, mus kvieèia keliauti su Dievu ðirdy. Tam, kad nukreiptø teisinga linkme ir sustiprintø mûsø viltá, duoda mums uþduotá, kuri buvo jos gyvenimo paslaptis ir misija: Kelkime savo þvilgsná á Kristø á mûsø gërá, kad atsivertø visø þmoniø ðirdies durys. Taip Jëzaus Teresës spindintis Kristus bus savo Baþnyèioje, þmoniø Iðganytojas, visatos ir istorijos centras.
Tad kelkime savo þvilgsná á Kristø!
Tam, kad Baþnyèios kelionëje, kaip ir Teresës kelionëse, kurios prasidëdavo ið Avilos, Kristus bûtø Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
Kaip mums primena popieþius Pranciðkus savo kalboje Jubiliejiniø Teresës metø atidarymo proga: „metas keliauti, eiti dþiaugsmo, maldos, brolybës, laiko, mums duoto malonës laiko keliu! Eikime gyvenimo keliais ásikibæ ðventajai Teresei á rankà. Jos pëdos visuomet veda pas Jëzø.“
Melskime Vieðpatá tokio pat pasitikëjimo, koká turëjo ðventoji Teresë, kad atvertume savo ðirdis Šventosios Dvasios veikimui, kuri kyla ið Jëzaus ir vedà pas Tëvà.
Taip tebûna.
|
á pradþià
á virðø